priešmūris

príešmūris sm. (1) 1. M, NdŽ vieta prieš mūro statinį. 2. apsauginė siena: Statydamas aplinkuo skrynes ant kita kitos ir tuščias bačkas, pastačiau iš anų sau priešmūrį pavojingą, kuris mane galėjo ginti nuog visokių užpuolimų I.